MENU
TAU KELIONĖS # 2
JONINĖS "ESPANIJOJ"
Labas visiems! Praėjusiame tekste sakiau, kad siunčiu įkaitusius linkėjimus iš Ispanijos, tačiau dabar suprantu, jog jie buvo ne tokie ir įkaitę. Nesupraskite klaidingai, taip sakau, nes temperatūra šios šalies pietinėje dalyje per praėjusią savaitę ženkliai pakilo (vidurnaktį čia vis dar laikosi trisdešimties laipsnių karštis), todėl dabar jau drąsiai galiu sakyti, kad šį kartą jums keliauja ypatingai karšti linkėjimai.
Kaip ir pavadinimas išduoda, šį kartą prisiminsime ne taip ir seniai pralėkusią Rasos šventę arba, paprastai tariant, Jonines (isp. Fiesta de San Juan). Tikiuosi, kad jūs visi jas atšventėte gerai ir laiką praleidote nuoširdžių ir pozityvių emocijų apsupty, nes būtent tai yra geriausias paparčio žiedas, kurį galime atrasti. Savosiomis Joninėmis skųstis taip pat negaliu. Nepaisant to, kad daug kartų iki šios vasaros jau teko lankytis Ispanijoje, tačiau tik šį kartą pavyko čia būti vienos didžiausių vasaros švenčių metu. Apie tai ir papasakosiu šiek tiek plačiau tolimesnėje teksto dalyje.
Prieš pradedant kalbėti apie Jonines, skubu priminti, kad Ispanija yra didelė Europos šalis ir šios šalies skirtinguose regionuose tradicijos bei papročiai taip pat gali būti skirtingi ar net labai skirtingi. Panašiai yra ir su Joninėmis. Šiaurinėje Ispanijos dalyje ši šventė yra švenčiama kitaip nei pietinėje ar centrinėje. Kaip bebūtų, visoje Ispanijoje Joninių metu yra deginami laužai. Tai yra, ko gero, vienintelis panašumas, kurį galime atrasti lygindami lietuviškas Jonines su ispaniškosiomis, neskaitant bendrojo fakto, jog čia ši šventė yra lygiai tokia pat svarbi kaip ir mūsų gimtinėje.
Būtų įdomu aprašyti kiekvieną Ispanijos regioną Joninių metu, bet tokiu atveju šis tekstas pavirstų į labai ilgą pasakojimą, kuris primintų dešimties ar dar daugiau puslapių referatą. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad man teko susipažinti su Joninėmis pietinėje Ispanijos dalyje, apie tai, kaip jos švenčiamos kituose regionuose, galėčiau papasakoti tik besiremdama informacija, kurią nesunkiai kiekvienas galime atrasti internete. Dėl šių dviejų priežasčių nusprendžiau, kad šį kartą pagrindines dėmesio šviesas nukreipsiu į andalūzietiškas (Andalūzija - pietinis Ispanijos regionas) Jonines. Galbūt kada nors ateityje teks Rasos švente pasidžiaugti ir kitoje Ispanijos pusėje, tada šį pasakojimą galėsiu papildyti, o dabar, trumpai tariant, keliaujam prie reikalo.
Manau, vienas gražiausių dalykų čia Joninių metu yra milžiniški laužai paplūdimiuose. Jų dydis išties atima žadą. Žinoma, žmonių gausa paplūdimiuose taip pat gali nustebinti ir galbūt asmenys, kurie ne itin mėgsta būti masinėse vietose, gali iš pradžių pasijusti ne itin smagiai, tačiau matomas laužų reginys viską atperka ir būriai žmonių tampa antraplaniu reiškiniu. Tą ugnies grožį rekomenduočiau pamatyti kiekvienam nors kartą gyvenime. Įdomu ir tai, kad ispanai besiruošdami Joninių šventei gamina lėles (jos gali kiek priminti mūsų Užgavėnių Morės mini versiją) ir vėliau jas degina laužuose. Šventės metu paplūdimyje taip pat yra renkamas ir apdovanojamas įspūdingiausias ir gražiausiai degantis laužas. Kitas žavėjimąsi keliantis reiškinys - dangaus žibintai. Atrodo, kad jie anokia čia naujiena, tačiau Joninių metu, kuomet paplūdimyje liepsnoja laužai, o danguje sklando sunkiai suskaičiuojamas skaičius dangaus žibintų… regėdamas tokį vaizdinį gali pasijusti lyg pasakoje. Jei ispanai dar ir vainikus su žvakutėmis į jūrą išleistų Joninių metu, tai išvis būtų kažkas sunkiai žodžiais nupasakojamo. Galbūt reikės jiems pasiūlyti šią idėją kitiems metams (šis sakinys turėtų nuskambėti su pamąstymo tonacija ir, žinoma, juoku).
Tęsiant mintis apie laužus - čia žmonės per juos taip pat šokinėja. Jau galime sakyti, kad turime du panašumus tarp Ispanijos ir Lietuvos šiuo klausimu. Žinoma, niekas nešoka per minėtuosius didžiuosius laužus, prie jų galime rasti ir mažesnių, žmogaus šuoliui įveikiamų laužų. Ispanai šokinėja per laužus tuomet, kai sugalvoja norus, nes tiki, jog tai padės jų norams virsti realybe. Šiek tiek ramesnis užsiėmimas prie laužų - užrašų deginimas. Prieš Jonines žmonės ant popieriaus lapo užrašo tai, kas per pastaruosus metus juos labiausiai įskaudino, kas atnešė daug negatyvių emocijų arba įvardina žmones, kuriuos, poetiškai tariant, nori ištrinti iš savo gyvenimo ir tuomet tuos lapus įmeta į laužą su viltimi, kad šis ritualas padės atsikratyti slegiančių minčių ar padės lengviau pamiršti skaudžius įvykius. Smagus momentas yra ir tas, kuomet laikrodis išmuša dvyliktą valandą. Tokiu metu visi pasileidžia jūros link, kad nors kiek sušlapintų savo kūną, nes pasak ispanų, tai jiems padės kitą rytą nubusti gražesniais arba atneš sėkmę (reikšmė priklauso nuo miesto). Žinoma, atsiranda ir šiek tiek sukčiaujančių - tie, kuriems pritrūksta jėgų ar noro bėgti iki jūros, save apsipila geriamuoju vandeniu tikėdamiesi, jog efektas bus toks pats. Tokia yra oficialioji Joninių dalis Ispanijos miestuose, kurie turi paplūdimius. Šio pobūdžio šventėje susirenka daugiau šeimų bei vyresnio amžiaus žmonių, kuriems tradicijos yra aktualu ir įdomu. Apie tai, kaip Jonines paplūdimiuose švenčia jaunimas šiek tiek vėliau.
Žinoma, ne visi Andalūzijos miestai turi paplūdimį, kuriame galėtų džiaugtis laužais, todėl kai kuriuose pietiniuose miestuose egzistuoja kitokios Joninių šventės veiklos. Viena įdomiausių man pasirodė esanti Granadoje. Jei kada nors teks Ispanijoje vėl pabuvoti per Jonines, trauksiu jų švęsti į Granadą, nes vietos gyventojai tokiu metu čia organizuoja Vandens bėgimą (isp. Carrera del Agua). Lygiai vidurnaktį, valandą laiko tiek miesto gyventojai, tiek svečiai pasileidžia bėgti ir laisto save bei kitus bet kokiais būdais gautu vandeniu: iš vandens žarnų, kibirų, vandens šautuvų, fontanų ir panašiai. Žmonės, kurie dėl kažkokių priežasčių nusprendžia arba negali dalyvauti bėgime, šį reginį stebi pro langus arba balkonuose ir tuo pačiu iš viršaus laisto gatvėmis lakstančius. Manau, jog tai turėtų priminti didelį vandens karą, kuriame dalyvauja tiek dideli, tiek maži, tiek vietiniai, tiek iš kitur atkeliavę. Jei norite energingų ir žaismingų Joninių Ispanijoje - traukite Granados link.
O dabar šiek tiek apie ispaniškas Jonines be papročių, ritualų ar tradicinių veiklų. Apie tokias Jonines, kokias čia sukuria žmonės, kurie nori tiesiog atsipalaiduoti ir pasilinksminti. Sugrįžkime prie paplūdimių. Kadangi Ispanijos pakrantė yra gana didelė, tai ir paplūdimio, sakykime, įvairioms Joninėms pakanka. Paplūdimio zonoje, kuri yra prie Malagos miesto centro, Joninių metu yra organizuojamas milžiniškas (jei žinote žodį, kuris būtų dar stipresnis žodžių kombinacijos “labai didelis” sinonimas, galite jį naudoti vietoje pastarojo) paplūdimio vakarėlis. Buvo sunku patikėti tuo, ką mačiau. Žmonių buvo beprotiškai daug, paplūdimyje buvo gausybė lauko pramogų, didelė scena su DJ, kuris iki paryčių grojo populiariausius pop ir electro muzikos stilių kūrinius. Sėdinčių žmonių ten buvo beveik nematyti, visi šoko, linksminosi, pokštavo vieni su kitais, o vidurnaktį grožėjosi ryškiais fejerverkais (šie yra būdingi beveik visai Ispanijai Joninių metu). Ar ten buvo alkoholio? Atleiskite, mieli valdininkai, bet pasakojimą noriu išlaikyti realistišku, todėl sakau, kad taip, buvo ir buvo daug, bet per daug apsvaigusių ar neracionaliai besielgenčių žmonių matyti neteko, viskas buvo, kaip mano mama pasakytų, proto ribose. Trumpai apibendrinant - visi, kurie norėjo tiesiog gerai patūsinti traukė į centrinę paplūdimio dalį. Kaip matote, Joninių šventimo būdų čia yra įvairių ir tai, žinoma, žavu.
Įspūdžius sunku sutalpinti į žodžius, tačiau tikiuosi, kad šis pasakojimas jums nutapė bent bendrinį ispaniškų Joninių peizažą. Jei pietų Ispanijos Joninės jums nepasirodė patrauklios, nepamirškite, kad kaip ir minėjau teksto pradžioje, jog šiaurinėje šios šalies dalyje ar Kanarų salose galite susidurti su visai kitokiais Joninių šventimo papročiais. Kaip bebūtų, linkiu kiekvienam bent kartą gyvenime atvykti čia šios šventės metu ir į ją pažvelgti kitomis akimis. Beje, svarbu paminėti ir tai, kad Joninių šventimas užsienyje ne tik papildo patirties bagažą, tačiau ir įkvepia meilės savo šaliai - per skirtumus su kitais mes geriau suprantame savo unikalumą. Leiskime sau pažinti, suprasti ir kaupti širdį šildančius prisiminimus. Iki kito karto arba hasta luego!
P.S. Įdomus faktas - italai nešvenčia Joninių, tokia šventė ten tiesiog neegzistuoja;
P.P.S. Teksto pavadinime nėra klaidos - “Espanijoj” parašyta su tikslu. Kodėl? Paprašykite ispano angliškai pasakyti “Ispanija” ir, jei gerai įsiklausysite, suprasite.