MENU

2018 06/26

TAU KELIONĖS # 1

VAŽIUOJAM!

Hola! Kiekvienam, kuris atsidarė šį tekstą, siunčiu įkaitusius linkėjimus iš Ispanijos. Būtent čia manęs laukia keletas ateinančių mėnesių. Ne paslaptis, kad kiekviena šalis turi savo išskirtinumus, kurie mums gali kelti šypseną, juoką, baimę ir dar tūkstantį kitokių jausmų. Būdami turisto vaidmenyje lankomas užsienio vietas matome visai kitokiomis akimis nei ten gyvenantys vietiniai. Situacija įdomi – esu nei vietinė, nei turistė. Daug kartų lankiausi Ispanijoje: iš pradžių kaip turistė, o vėliau ir ilgesniam laikui pasilikdavau, todėl su šios šalies kultūra susipažinau įvairiais aspektais. Kviečiu jus pažinti ją taip pat, o kad tai padaryti būtų lengviau, periodiškai rašysiu ilgesnius ir trumpesnius, linksmesnius ir rimtesnius tekstus apie tai, ko galima tikėtis Ispanijoje, kuomet esi, kaip ir sakiau, nei vietinis, nei turistas. Galbūt galėčiau save vadinti "vieturista"...? Tai tik retorinis klausimas pamąstymui – nestabdom ir važiuojam toliau!

Ne be reikalo paminėjau ir šio teksto pavadinimui parinkau žodį „važiuojam“, nes šis tekstukas bus apie Ispanijos transportą, kuriuo teko pasinaudoti per vieną parą, siekiant iš centrinės Ispanijos dalies pasiekti jos pietinę dalį. Yra įvairiausių būdų, kuriais galima tai padaryti ir tą paminiu tam, kad negalvotumėte, jog mano kelionės maršrutas ir pasirinktos transporto priemonės buvo vienintelės, patogiausios ar greičiausios tikslui pasiekti. Toks kelionės maršrutas man buvo palankus dėl asmeninių priežasčių.

Į Malagą, miestą kuriame šiuo metu esu, iš Lietuvos galima atkeliauti keliais būdais: skrendant su persėdimais arba skrendant tiesioginiu skrydžiu į Barseloną, Alikantę bei Madridą ir vėliau pasinaudojant vietiniu transportu. Iš Vilniaus skridau į Madridą, nes čia turiu keletą artimų bičiulių, kuriuos norėjau aplankyti. Paprastai, skrydis iš Vilniaus į Madridą būna pirmoje dienos pusėje, todėl nustebau, kai sužinojau, kad šįkart į Ispanijos sostinę iš Lietuvos lėktuvas išskris beveik devintą valandą vakaro. Skrydžio laikas nebūtų turėjęs įtakos, jei ne... pasaulio futbolo čempionato rungtynės, kuriose žaidė Ispanija prieš Portugaliją. Velniškai norėjau pamatyti jų žaidimą, bet teko pasidžiaugti stiuardų balsais, kurie periodiškai keleiviams pranešdavo situaciją apie tai, kaip klostosi žaidimas, kas ir kada įmuša įvartį. Kaskart, kai įmušdavo mano palaikoma komanda tyliai suplodavau rankomis ir pasakydavau ką nors panašaus į „Valio“. Šalia sėdinti mergina, kuri akivaizdžiai nebuvo futbolo mėgėja, nelabai mane suprato (tai mačiau iš jos pasimetusio žvilgsnio), bet tuo metu tai visiškai nerūpėjo. Daugiau apie skrydį nepasakosiu, o tiesiog pasakysiu, jog skridau „Ryanair“ oro linijomis ir, manau, tai yra, kaip sakoma vienoje reklamoje, iškalbingiau už 1000 žodžių.

Nusileidus Madride teko ilgokai palaukti savojo bagažo. Iš oro uosto išėjau po vidurnakčio ir žinojau, kad turiu vieną valandą atsidurti miesto centre, kad galėčiau įsėsti į metro, kurie nustoja kursuoti vos tik laikrodis išmuša 01:30. Metro buvo reikalingas tam, kad sklandžiai pasiekčiau nakvynės vietą. Kiek mažiau nei lagaminų, tačiau vis tiek ilgokai, teko palaukti autobuso, kuris atvykusius į Madridą iš oro uosto nuveža iki miesto centro. Įlipau į jį likus kelioms minutėms iki pirmos valandos nakties ir supratau, kad į metro suspėti bus sunku, nes kelionė nuo oro uosto iki miesto centro trunka kiek daugiau nei pusvalandį. Sumokėjus 5 eurus už pervežimą sužinojau dar vieną „gerą“ naujieną – naktimis šis pervežimo autobusiukas trumpina savo maršrutą ir nevažiuoja iki tos centro vietos, kurios man reikėjo. Okay, supratau, kad kelionė metro iki draugų namų atkrenta. Liko du variantai: autobusas arba taksi.

Autobusu keliauti nenorėjau, nes jie Ispanijoje turi kiek kitokią tvarką nei Lietuvoje: jie nestoja kiekvienoje stotelėje. Tu žinai, kurioje stotelėje tau reikia išlipti, jai priartėjus nuspaudi mygtuką ir autobuso vairuotojas gavęs signalą joje sustoja. Žinoma, gyvename nebe senosiose epochose, todėl autobusuose yra švieslentės su stotelių pavadinimais ir (jei viskas veikia) juos praneša per garsiakalbius. Kaip bebūtų, po kelionės jaučiausi labai pavargusi ir mažiausiai ko norėjau buvo kelionė autobusu su baime, kad neišlipsiu reikiamoje stotelėje ir vidury nakties turėsiu klaidžioti su lagaminais po nežinomus Madrido rajonus, todėl kelionę iki draugų namų pasirinkau pabaigti taksi.

Išlipau iš vadinamojo shuttle bus ir iškart „pasigavau“ taksi. Jų toje vietoje buvo gana daug. Akivaizdu, jog jie žino, kurioje vietoje reikia laukti iš oro uosto į centrą atkeliavusių žmonių. Taksi vairuotojas buvo malonus vyresnio amžiaus vyrukas. Pasakiau jam kelionės tikslo adresą, jis kelias akimirkas patylėjo, o tada pasakė: „Gerai, nežinau kur tiksliai yra ši vieta, todėl pasinaudosiu abiem GPS, kuriuos čia turiu. Pažiūrėsim ar jų rodomi maršrutai sutaps“. Maršrutai sutapo ir pasiplepėdami pradėjome kelionę mano draugų namų link. Tą akimirką labai pasidžiaugiau, kad esu pakankamai gerai pramokusi ispanų kalbą - tai ne tik palengvina, bet ir praturtina keliones šioje šalyje, nes anglų kalba čia, kaip bebūtų gaila, nėra labai populiari, jei kalbėtumėme apie norą palaikyti sklandų pokalbį.

Pasiekus rajoną, kuriame yra įsikūrę mano draugai iškilo šiokios tokios problemos. Jų namas yra pastatytas taip, jog iki jo nėra privažiavimo automobiliu, neišvengiamai reikia kiek paeiti. Vairuotojas kiek sutriko dėl to, bet aš jam pasakiau, kad nesijaudintų. Žinojau, kad esu jau prie pat ir man to pakako. Jau buvau besiruošianti lipti iš automobilio, tačiau taksi vairuotojas pamatė du kiek keistai atrodančius jaunuolius (turiu omenyje, kiek pavojingai atrodančius jaunuolius) ir tarė: „Važiuojam dar šiek tiek į priekį, gal visgi rasim privažiavimą prie tavo draugų namų“. Tai buvo labai miela.

Kaip bebūtų gaila, prie reikiamo namo taip ir nepavyko privažiuoti, tačiau žinojau, kad draugai jau yra pakeliui manęs pasitikti. Vairuotojas, ko gero, mažiausiai penkis kartus atsiprašė už tai, kad negali manęs paleisti būtent ten, kur reikia. Keista buvo matyti tokį rūpestingą taksi vairuotoją. Galiausiai, jam sumokėjusi už pavėžėjimą mažiau nei Kaune už tokį pat atstumą dienos metu (nepamirškim, kad naktiniai tarifai daugelyje vietų, įskaitant ir Madridą, yra brangesni) su juo atsisveikinau ir apsikrovusi daiktais patraukiau draugų ieškoti galvodama apie tai, kad tokiam didmiesty, kuriam gyvena daugiau žmonių nei visoj Lietuvoj, keliauti taksi yra ne tik greita, patogu, bet ir pigu.

Nepaisant to, kad šį kartą mano važiavimas taksi ir ypatingai kelionės kaina buvo kelianti geras emocijas, norėčiau atkreipti dėmesį į vieną dalyką tam, kad kiti nepakartotų klaidos, kurią aš padariau Madride prieš keletą metų. Jei norite keliauti taksi iš oro uosto, tačiau vieta, kurioje jums reikia atsidurti, yra arčiau nei miesto centras, turėkite omenyje, kad vis tiek sumokėsite tokią pačią kainą, kaip keliaudami iki Madrido centrinės dalies (25-30 eurų). Mat taksi vairuotojai Madrido oro uoste taksi kolonoje, laukdami savo eilės pajudėti, prastovi labai daug laiko, todėl už mažesnę sumą jiems keliauti būtų nuostolinga. Vieną kartą to nežinodama už kelių kilometrų atstumą sumokėjau daug daugiau nei ta kelionė buvo verta, tačiau kiekvienoje šalyje galioja savos taisyklės, kurias tenka priimti.

Ši pastraipa nėra susijusi su transportu, bet ši kelionės eigos dalis ilgam išliks atminty, todėl nusprendžiau ją paminėti. Ieškodama bičiulių tarp daugiabučių, kurie atrodė vienodi, šiek tiek pasiklydau. Pasijuokiau pati iš savęs, kad pakankamai didelį atstumą nukeliavau be rūpesčių, tačiau sugebėjau pasimesti būdama prie pat tos dienos kelionės tikslo. Pamačiau gatve einantį jauną vyrą, jis atrodė patikimas, vilkėjo uniformą, kuri buvo panaši į DPD darbuotojų. Sustabdžiusi jį paaiškinau situaciją ir pasakiau: „Paskambinsiu savo draugams, kurie čia yra vietiniai. Ar galėtumėt jūs, kaip vietinis taip pat, jiems paaiškinti kur tiksliai esu, o jie jums pasakys, kuria kryptimi man reikėtų judėti toliau?“. Vyrukas neatsisakė padėti ir problema buvo išspręsta. Jau po kelių akimirkų buvau su savo draugais ir po tokio nutikimo tik dar kartą įsitikinau – keliaujant niekuomet nereikia bijoti klausti.

Kitą dieną važiavau į Madrido centrą. Autobusas iš Ispanijos sostinės Malagos link turėjo pajudėti vidurnaktį, todėl turėjau daug gražaus laiko miesto centre. Nuo draugų namų iki centro važiavau metro. Čia viskas praėjo sklandžiai. Dalykas, kurį verta paminėti – metro kortelė. Nesvarbu ar keliauji vieną, du ar penkiolika kartų metro, turi turėti metro kortelę, kuri yra panaši į mūsų autobusų ar troleibusų elektroninius bilietus. Mano atveju už ją teko sumokėti daugiau nei už patį metro bilietą, tačiau tai, žinoma, gali nutikti ne visiems, nes metro bilieto kaina priklauso nuo važiuojamų stotelių skaičiaus. Man reikėjo pavažiuoti keturias ar penkias stoteles, už metro bilietą sumokėjau du eurus, o už kortelę du su puse. Suma nedidelė, todėl tai nepatogumų nesukėlė. Beje, jei keliaujate su šeima, galite visi drauge įsigyti vieną metro kortelę ir tiesiog ją papildyti didesne pinigų suma, kurios užtektų visų šeimos narių kelionei. Turėti kiekvienam individualią metro kortelę nėra būtina ir tokiu būdu galima sutaupyti pinigų skaniems ledams ar gerai kavai Madrido centre.

Priartėjus vakarui, kuomet keturiasdešimties laipsnių karštis stipriai smuktelėjo žemyn, nukeliavau į traukinių stotį pasiimti savo lagamino. Kodėl traukinių stotyje jį palikau? Nes ji yra miesto centre, ten išlipau po kelionės metro ir būtent ten galima surasti daiktų saugyklą, kurioje be rūpesčio galima palikti lagaminus už nesikandžiojančią kainą (už vidutinio dydžio saugyklos spintelę sumokėjau kiek daugiau nei tris su puse euro visai dienai). Strategiškai puiki vieta, kuri gali padėti tokiais kelionės atvejais kaip maniškis. Turėdama visus daiktus su savimi pėsčiomis nuėjau iki autobusų stoties. Aišku, buvo galima važiuoti metro, tačiau penkiolikos minučių kelias einant neatrodė labai gąsdinantis. Juolab, kad net ir nepažįstant gerai Madrido nukeliauti nuo traukinių iki autobusų stoties yra itin paprasta, nes reikia eiti tiesiog tiesiai.

 Pasiekiau autobusų stotį valanda anksčiau nei reikėjo, tačiau toks ir buvo tikslas, siekiant žinoti, kad visur suspėju be rūpesčių ir streso. Kaip ir minėjau anksčiau, autobusas iš Madrido į Malagą pajudėjo vidurnaktį. Kelionė truko septynias valandas, nes atstumas tarp šių dviejų miestų yra išties nemažas – 530 km. Už kelionę autobusu sumokėjau 20 eurų ir skubu pasakyti, kad tai yra super pigu. Žinoma, kelionė autobusu tiek valandų šiek tiek vargina, tačiau tą laiką galima išnaudoti miegant. Su traukiniu Malagą iš Madrido galima pasiekti per 2 – 3 valandas, tačiau kelionė kainuos netoli 100 eurų. Galima šį atstumą keliauti ir lėktuvu. Kol kas, kiek teko lyginti, keliauti lėktuvu yra pigiau nei traukiniu, tačiau brangiau nei autobusu. Žinau, kad kelionių, kurios pareikalaus išlaidų, dar laukia ne viena, laikas manęs nevaržė, todėl pasirinkau šioje vietoje pataupyti ir to nesigailiu. Verta paminėti ir tai, kad autobusuose yra wifi ir liečiami ekranai, kurie suteikia galimybę žiūrėti filmus ar klausyti muzikos visos kelionės metu. Mano autobuse tie ekranai neveikė, nes vairuotojas sakė, jog šią problemą išspręsti užtruktų du mėnesius, todėl jis tiesiog tuo „neapsikrauna“, nes mano, kad nukeliauti iš taško A į tašką B žmogui yra svarbiau nei žiūrėti filmus kelionės metu. Simple as that. Tikiuosi, kad jūsų kelionės metu situacija bus geresnė šiuo klausimu.

Po šios kelionės autobusu mano draugystė su viešuoju transportu baigėsi. Apibendrinant visą laiką praleistą skirtingose transporto priemonėse galiu pasakyti, kad įspūdžiai pakankamai geri. Laisvai galima pasirinkti kiekvienam asmeniškai patogią transporto priemonę, jų grafikai patogūs, o vairuotojai visuomet malonūs ir draugiški. Iš pradžių toks kelionės maršrutas kėlė šiokį tokį nerimą, tačiau dabar drąsiai galiu teigti, kad jį ne tik kartočiau, bet ir rekomenduočiau.

Tokios pirmosios naujienos ir įspūdžiai. Linkiu gerų kelionių kiekvienam tiek savo, tiek viešuoju transportu. Leiskite šiai dienai būti kelione ir atraskite šypseną dovanojantį maršrutą per ją. Iki kitų kartų!

Parašykite mums